strimbilas

strim̃bilas sm. (3^b) 1. medžio gabalas, strampas: Važiuoja strimbiliùką įsidėjęs Ar. 2. išmatų gabalas: Ant pievos vieni žąsų strimbilaĩ Pc. 3. NdŽ ms.: Atbėgo bimbilas, pagavo strimbilą; sėsk ant kamantinės, suvysi bimbilą, atimsi strimbilą (vilkas, ožys, kumelė) Gdž.